Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventė Kalvarijų parapijoje (2012 rugsėjis)

Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Rugsėjo 14 d. penktadienį dalyvavome Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventėje, kurią paminėjome su seminarijos kaimynine Kalvarijų parapija. Tai didelė šventė visai Bažnyčiai, o mums juo labiau, nes Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo parapija turi medžio, ant kurio buvo nukryžiuotas mūsų Išganytojas, relikviją.

Kadangi ši šventė labai akcentuoja Kristaus kryžių, tai nusprendėmė labiau apmąstyti jo prasmę ir pačią Kristaus kančią, todėl dalyvavome Kryžiaus kelyje. Šalia Bažnyčios esančiose Kalvarijose lankėme Kryžiaus kelio stotis ir apmąstėme Kristaus kančios akimirkas, svarstėme apie savo gyvenimą ir jame pasitaikančius kryželius, vienijome savo sunkumus su Geruoju Viešpačiu.

Ekscelencija A. Poniškaitis laimina Šv. Kryžiaus relikvija

Baigę su vyskupu A. Poniškaičiu eiti Kryžiaus kelią galėjome prieš šv. Mišias pagerbti Šv. Kryžiaus relikviją. Po relikvijos pagerbimo, į bažnyčią prigužėjus daugybei jaunimo, prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo Ekscelencija. Vyskupas Arūnas per homiliją ragino labiau įsigilinti į kryžiaus slėpinį ir matyti jame ne tik kenčiantį, nuo skausmo iškreiptu veidu atrodantį Kristų, bet taip pat pažvelgti į Jį, kaip į vilties, išganymo, džiaugsmo ir begalinės Kūrėjo meilės simbolį.

Miuziklo apie pal. J. Matulaitį akimirkos

Po šv. Mišių sekė šventės kulminacija – miuziklas apie pal. Jurgio Matulaičio vaikystę. Miuzikle buvo jautriai parodyti mažojo našlaičio Jurgio sunkumai, materialinis skurdas, ypač jo prasta fizinė sveikata – jis sirgo kaulų džiova ir sunkiai bevaikščiojo, negalėjo dėl to lankyti mokyklos ir dirbo pas vyriausią brolį ūkyje. Tačiau vieną dieną mažojo Jurgio šeimos iš Lenkijos atvyko aplankyti pusbrolis Jonas ir supratęs apie Jurgio talentą mokslams pašaukimą kunigystei, nusprendė jį vežtis į Lenkiją. Matytas miuziklas leido dar geriau pažinti mūsų tautos palaimintojo asmenybę, juolab kai šiemet minime pal. Jurgio Matulaičio metus.

Galiausiai po miuziklo visi patraukė į parapijos namus, kur skanavo žuvienę ir smagiai bendravo vieni su kitais. Na o mes, klierikai, patraukėme į šalia esančią seminariją. Džiaugėmės praleista diena, kuri suteikė daug minčių apie pal. J. Matulaitį, Kristaus kančią ir meilę mums, kunigo tarnystę.

Gabrielius Satkauskas

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį