Susipažinimo vakaras (2012 rugsėjis)

Rugsėjo 6 d. buvo skirta susipažinimo vakarui. Vakare pradėjome rinktis į auditoriją, ten pristatymą pradėjo šešto kurso klierikai. Dešinėje scenos pusėje valtis, padaryta iš baltos drobės, prie jos klierikai dainavo apie jų praeitą kelią, Dievo dovanas duotas kiekvienam iš jų. Priedainį dainavome visi kartu: tu Dievo paklausk, tau Dievas atsakys, tik jis mano drauge atsakys. Dainos žodžiai buvo siejami su skaidrėmis. Paskutinėje skaidrėje nuotrauka, joje seminarijos kllierikai ir ugdytojai.

Penktas kursas savo pristatymą pradėjo su humoru. Ant upės kranto viena kaimo „moteris“ žvejojo pašaukimus seminarijai. Ilga lazda, kuri priminė meškerę, ant jos pririštas saldainis. Šią „moterį“ lydėjo kita, jos draugė, kuri neseniai grįžusi iš kelionių po tolimas šalis, sunkiai galėjo susikalbėti su drauge. Aišku, kad kibtų nauji ir dideli pašaukimai buvo reikalingas masalas, todėl išmani „moteris“, suprantanti kaip reikia prišaukti pašaukimus, mėtė į auditoriją saldainius.

Auditoriją užliejo stiprus garsas, kažkas miegojo. Taip prasidėjo ketvirto kurso klierikų prisistatymas. Aidi stiprus būrio vado balsas, klierikai atbėga ir išsirikiuoja, tarp jų buvo ir nenusiskutusių ir nežinančių kur dešinė, kur kairė, bet būrio vadas žinojo kaip pakelti klierikų lygį ir tam davė sunkius fizinius pratimus. Kiekvienas iš klierikų prisistatė bėgdami auditorijoje ir skanduodami kurso dainą.

Trečias kursas mums pasakojo apie „Ruklandiją“, kur buvo siųsti kaip į poilsio namus. Su homoru klierikai komentavo nuoraukas užfiksuotas Kariniame dalinyje, Rukloje, kur šie turėjo vasaros praktiką.

Buvo kviečiami antro kurso klierikai, kurie naudojo filmuotą medžiagą taip pristatydami joje vienas kitą. Kiekvieną prisistatymą lydėjo skirtingi muzikos garsai. Kai kada auditorijoje buvo girdėti juokas, kai kada vyravo tyla ir susikaupimas.

Prisistačius antram kursui, buvo duota dešimt minučių pertrauka, kad būtų galima sutvarkyti auditoriją. Kėdės buvo sudėtos ratu, viduryje pastatyta Velykinė žvakė, aplinkui ją kitos žvakės, primenančios kiekvieną bendruomenės narį. Jau temo... Buvo kviečiami pirmojo kurso klierikai, kurie nuo plazdančios Velykinės žvakės ugnies po vieną uždegė jiems skirtą žvakę ir bendrijoje atvėrė savo širdis. Kiekvienas pasakojo kaip išgirdo Kristaus kvietimą sekti paskui Jį, kaip atskyrė Gerojo Ganytojo balsą. Po prisistatymų būdavo giedama giesmė. Na o vakaro pabaigoje visus palaimino seminarijos dvasios tėvas.

Giedrius Juozas Bakūnas MIC