Pirmakursių „krikštynos“ (2010 spalis)

"Gruzinai"

Spalio 16 dieną seminarijoje įvyko pirmokų: Tomašo Sekanskio, Tado Mikėno ir Jaroslovo Stefanovič „priėmimas“ į seminarijos bendruomenę. Šiais metais šias tradicines „krikštynų“ apeigas kruopščiai parengė trečiojo ir antrojo kurso broliai. Visą programa susidarė iš dviejų dalių: tai „krikšto“ apeigos pietų metu ir pirmokams skirtas vakaro vaidinimas.

Atėję į valgyklą pietums atsidūrėme lyg gruzinų turgavietėje, kur skambėjo liaudiška gruzinų muzika. Kiekvieną įeinantį sutikinėjo du gilių tradicijų „gruzinai“, nepraleidžiantys galimybės ką nors parduoti, pavyzdžiui, saulėgrąžų, arbūzų, riestainių, arielkos ir kitų savo krašto gėrybių.

Arbūzo valgymo rungtis

Susėdę prie pietų stalo, išgirdome gruziniškų anekdotų, buvome pamokyti kaip nusipirkti gerą, prinokusį arbūzą. „Krikšto“ apeigoms „gruzinai“ į pagalbą pasikvietė „džiną“, kuris krikštijamiesiems nurodė užduotis. Tam, kad galėtų tapti tikrais „gruzinais“, pirmakursiai visų pirma privalėjo pasakyti tostą, sušokti šokį ir kuo greičiau suvalgyti arbūzą, nes tikras „gruzinas“ privalo mokėti gerai šokti ir turi būti nepralenkiamas arbūzų valgyme.

Spektaklis „Tekančios Saulės Karalius“

Vakare susirinkome į konferencijų salę pažiūrėti spektaklį skirtą pirmojo kurso broliams. Šventės organizatoriai spektaklį paruošė pagal Adam Piekarzewski SDB „Tekančios Saulės Karalius“ spektaklio scenarijų. Tai spektaklis apie vieno paprasto žmogaus gyvenimą, apie gėrio ir blogio kovą jo kasdieniame gyvenime. Jo kasdienybė prasideda nuo ankstaus ryto, paprastų pusryčių, muzikos klausymosi iš nuolat gendančio radijo ir vienatvės išgyvenimo mažame kambarėlyje. Bet yra dar kažkas kas praturtina šio žmogaus kasdienybę – tai viltis. Jis laukia paslaptingo Karaliaus, kiekvieną dieną nušluosto dulkes nuo jam skirto sosto. Mat kažkada Karalius jam žadėjo atvykti pas jį, pakeisti jo gyvenimą ir padaryti jį laimingą. Vieną dieną į monotonišką šio žmogaus laukimą įžengia blogis, kuris nori nutolinti jį nuo tikslo ir sutrukdyti žmogui susitikti su Karaliumi. Netikėtai atvyksta ir Karaliaus Pasiuntinys pranešti, jog Karalius jau netoli, jis artinasi... Žmogus pasimeta ir nežino: ar laikytis vertybių, kuriomis visuomet tikėjo, ir toliau laukti, ar pasitikėti „nauju draugu“ ir pradėti „malonų gyvenimą“ tolstant nuo Karaliaus.

Robertas Moisevič

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį