Vysk. Juozo Tunaičio 80-tasis jubiliejus (2008 spalis)

Vysk. J. Tunaitis

Spalio 24 dieną savo 80-metį Vilniaus kunigų seminarijos bendruomenės apsuptyje šventė vysk. Juozas Tunaitis, prisipažinęs, jog pirmą kartą aukoja Šv. Mišias už save: pasiaukojęs sielovadai ir siųsdamas prašymus Dievop už kitus žmones, ganytojas niekuomet negalvojo apie save. Homilijos metu Ekscelencija prisiminė savo pašaukimą į kunigystę, dienas, praleistas Kauno kunigų seminarijoje. Vysk. Juozas Tunaitis sakė esąs dėkingas savo šeimai, ypač mamai už skiepytą tikėjimą, nuvedusį jį kunigystės link. Dar vaikystėje kilęs troškimas būti kunigu niekuomet neišblėso, bet kaskart Dievo Apvaizdos per kitus žmones buvo gaivinamas: per kleboną, pakvietusį patarnauti; baigus gimnaziją ir 1949 m. draudžiant priimti naujus studentus į seminariją – per draugus, į universitetą įstojusį J. Tunaitį raginusius neatsisakyti pašaukimo dovanos. Ganytojas liudijo, kad kunigystė yra labai brangus dalykas ir kartu auka, drauge su Viešpačiu aukojantis, idant žmonės būtų vedami į amžinybę. Pasiremdamas Jono XXIII mintimi, vyskupas teigė, jog kunigams kiekvienas laikas yra geras, nes visuomet galima daryti gera. Pasiryžtantys eiti šiuo keliu atranda daug jėgų tiek iš Viešpaties, tiek ir iš žmonių, kuriems tarnauja. Jo Ekscelencija seminaristus kvietė būti dėkingus už pašaukimą, ieškoti būdų kaip jį stiprinti ir melsti Viešpatį, jog pašaukimas būtų išlaikytas visam laikui. Ganytojas ragino įsigilinti ir mylėti liturgiją, gražinti apeigas ir turėti patarnautojų, nes parapijos bažnyčia yra antroji pašaukimo kalvė po šeimos; pats vyskupas prisiminė, kad jam, 1968-1993 m. būnant šv. Mikalojaus parapijos klebonu, apie 15 kunigų, anksčiau patarnavusių šioje bažnyčioje, čia aukojo savo Primicijas. Homilijos pabaigoje ganytojas, cituodamas Bernardo Brazdžionio žodžius, kadaise seminaristui J. Tunaičiui užrašytus savo pusbrolio kun. Jono Baltušio, sakė visuomet jų laikęsis ir kviečiantis besirengiančius kunigystei jais gyventi: „Būk kaip tas pasakos princas, kuris laiku suteikia pagalbą ir išnyksta. Jis neprašo miegoti, neima mokesčių, nereikalauja atlygio. Būk brolio brolis ir sesers sesuo. Būk pirmas ir pasitrauk paskutinis“.

Mykolas Sotničenka

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį