Vilniaus Arkikatedros bazilikos atšventinimo minėjimas (2014 vasaris)

Vilniaus Arkikatedros Bazilikos atšventinimo metinės

Vasario 5 d. seminarijos bendruomenė dalyvavo Vilniaus arkikatedros bazilikos 25 –erių metų atšventinimo minėjime. Prieš šv. Mišias žmonės meldėsi - giedojo Dievo tautos liturgines valandas (Bažnyčios pašventinimo II vakarinę), kurioms vadovavo Vilniaus Arkivyskupijos vyskupas augziliaras J.E. Arūnas Poniškaitis.

Po vakarinės maldos žodį tikintiesiems tarė arkikatedros bazilikos administratorius mons. Robertas Šalaševičius, jis priminė, kad 1985 m. vasario 5 d. tikintieji sugrįžo į Vilniaus arkikatedrą, joje buvo atstatytas altorius, plevėsavo Lietuvos ir popiežiaus vėliavos. Pirmas į šią šventovę įžengė šviesios atminties Vilniaus arkivyskupas J. E. Julijonas Steponavičius – jis visus tikinčiuosius kvietė džiaugtis, nes išaušo tautos atgimimo pavasaris, ir dėkoti už atgautą arkikatedrą Dievui. Po to buvo aukojamos šv. Mišios, kurias celebravo Vilniaus arkivyskupijos metropolitas J.E. Gintaras Grušas, celebravo Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius mons. Robertas Šalaševičius, vikaras Saulius Bužauskas, seminarijos vicerektorius kun. Andžejus Šuškevič, kiti kunigai.

Arkivyskupas pamokslo metu tikinčiųjų retoriškai klausė, ką apie Jėzų Kristų galvojo žmonės. Apaštalo Petro žodžiais tariant, ,,Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo sūnus“. Tuomet Jėzus atsakęs: ,,Tu esi Petras, uola, ir ant jos pastatysiu Bažnyčią“. Taip yra pabrėžiama, jog Bažnyčia, pastatyta vadovaujant apaštalui Petrui, yra amžina ir pragaro vartai jos nenugalės, tačiau ji neapsaugota nuo blogio, kančios. Šiandien minime 25-tąsias arkikatedros atšventinimo metines, tai ilgūs ir skaudūs šios šventovės metai. Katedra – tai mūsų istorijos barometras. Ji dažnai buvo niokota, bet atsilaikydavo, daug kartų perstatyta, galiausiai nusavinta okupacinės valdžios – apvogta, atimta, o arkivyskupas Julijonas Steponavičius ištremtas. Per okupacinį laikotarpį buvo niokojamos ne tik bažnyčios, taip pat buvo engiami ir tikintieji.

1989 metais vasario 5 d. katedra buvo grąžinta (ir daug kitų bažnyčių) tikintiesiems, arkivyskupas J. E. Steponavičius ją atšventino. Bažnyčia buvo atstatyta, statulos grąžintos ant stogo, šv. Kazimiero relikvijos- į katedrą. Jau 25 metus ši šventovė liudija dvasinį tautos atgimimą, liūdėjo dėl sausio 13 – osios aukų žūties ir džiaugėsi dėl popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo.

Katedra tai šviesaus tautos atgimimo simbolis, dvasinio susikaupimo centras. Jėzus Kristus yra Bažnyčios kertinis akmuo. Tai Dievo namai, kuriuose jis apsigyvena tarp mūsų, juose teikiami sakramentai, aukojamos šv. Mišios, tauta dvasiškai stiprinama Dievo žodžiu. Taigi mes turime ne tik atsiminti istorinę praeitį, bet ir atverti savo širdis, todėl mūsų tikėjimas turi būti stiprus. Mes dėkojame Dievui, kad Jis yra tarp mūsų išbandymuose, maldose, meldžiame, kad silpni žmonės taptų tvirtais. Būtent tai ir liudija mums Dievo grožį, teisingumą ir gailestingumą,- baigdamas pamokslą sakė ganytojas.

Po šv. Mišių arkikatedroje įvyko šiuolaikinių kompozitorių atliekamas sakralinės muzikos koncertas.

Gediminas Grigaliūnas

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį