Klierikai su jaunimu meldėsi prie šv. Kazimiero (2013 kovas)

Jaunimas mini šv. Kazimierą

Kaip kad kiekvienais metais, taip ir šiemet jaunimas kovo mėnesį rinkosi prie šv. Kazimiero, jog paprašytų jo užtarimo Lietuvai ir jaunajai kartai. Šį kartą būrėsi ne per patį šventojo minėjimą, kuris būna kovo 4-ąją, bet porą dienų anksčiau – penktadienį. Įprastai daugelis moksleivių ir studentų šią dieną eina ne pasimelsti Dievui ar pabūti su nuoširdžiais ir linksmais draugais, bet traukia į miesto barus, įvairias pakampes ieškoti džiaugsmo, laimės, gėrio ir grožio. Deja retas tokiu laisvalaikio praleidimo būdu suranda vertingų akimirkų, o jeigu tai ir pavyksta, tai be Dievo visa kas gana tuščia ir laikina greitai išblėsta ir širdyje palieka tuštumą.

Vyskupo A. Poniškaičio homilija jaunimui

Daugelis jaunimo nežino būdų kaip prasmingai praleisti savo laisvą laiką, tačiau galime džiaugtis, kad tai tėra daugelis, o ne dauguma. Penktadienio vakarą į Vilniaus arkikatedrą baziliką sugužėjo daug moksleivių ir studentų, ne tik pagyvenusių, bet ir visai jaunų žmonių bei šeimų, kad galėtų apmąstyti šv. Kazimiero gyvenimo pavyzdį ir ko nors iš jo pasimokyti. Sugužėjo, kad galėtų kaip Bažnyčia, kaip viena šeima šv. Mišių aukoje, vadovaujant Vilniaus vyskupui A. Poniškaičiui, padėkoti Dievui už karalaitį Kazimierą, kurio šventumas šiandien ypač šviečia. Ogi šviečia daug stipriau, nes jo šventumas buvo žmogaus skaistumas, kurio šiandien pasidarė maža.

Arkikatedroje jaunimo netrūko – daug ateitininkų, įvairių parapijų jaunimo ir šeimų

Vyskupas Arūnas susirinkusiam jaunimui homilijos metu kalbėjo, kad Dievas nori kiekvieną mūsų pažinti asmeniškai, o tuo tarpu mes patys privalome išmanyti ne tik tikėjimo tiesas ar Bažnyčios mokymą, kas yra būtina brandžiam tikėjimui, tačiau pirmiausia turime pažinti Dievą kaip gyvą ir tikrą asmenį. Kaip tą, kuriam mes rūpime, kuris mus myli. Mūsų ganytojas taip pat priminė, kad turime ne tik pažinti, bet ir patirti Dievą, jausti Jo meilę ir artumą, buvimą šalia mūsų. Tai padaryti mes galime maldoje ir tyloje stengdamiesi įsiklausyti, išgirsti Dievo balsą. Toliau vyskupas kalbėjo apie būsimą adoraciją, kuri paskui vyko visą naktį šv. Kazimiero koplyčioje ir kurioje visą naktį buvo daug jaunų širdžių, bandžiusių kalbėtis, bendrauti su Dievu, pasidalinti savo rūpesčiais ir džiaugsmais ir melsti šv. Kazimiero užtarimo.

Šv. Mišioms vadovavo Jo Ekscelencija vysk. A. Poniškaitis, kartu su juo buvo ir Vilniaus seminarijos vadovybė bei kiti kunigai

Vyskupas sakė, kad neužilgo žvelgsime į Jėzų esantį Švč. Sakramente – gyvojoje duonoje. Ta Kristaus Kūnu tapusi duona nesibaigia lyg Biblijoje aprašomas priešais Mozę degantis krūmas. Ta duona, kuri yra Kristus – nuolat dega, šildo ir nesudega.

Galiausiai vyskupas Arūnas meldėsi, kad būtume kaip derlinga žemė, kuri prisilietus prie Dievo neštų gausių vaisių darydama gerus darbus – kurdama Dievo Karalystę žemėje. Kadaise tai darė pats karalaitis šv. Kazimieras, o šiandien tai daryti turime mes.

Visą naktį jaunimas praleido su Dievu ir šv. Kazimieru

Po šv. Mišių, kuriose dalyvavo ir vyskupui patarnavo seminarijos bendruomenė, visi patraukė į šv. Kazimiero koplyčią, kur visą naktį vyko adoracija. Kiekvieną valandą animavo skirtingų parapijų jaunimo grupės ar katalikiškos organizacijos. Visą tą naktį Vilniaus arkikatedros langai švietė pro šalį einantiems žmonėms kviesdami užsukti ir pažinti bei patirti mūsų Viešpatį.

Gabrielius Satkauskas

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį