Propedeutinis  •  Kalendorius  •  Dienotvarkė  •  Maldos gyvenimas  •  Studijos  •  Pastoracija  •  Laisvalaikis
 
     
 

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos parengiamasis kursas

Šiandienos pasaulyje žmogui sunkoka rasti laiko vidinei maldai, savęs pažinimui, gyvam ir asmeniškam santykiui su Kristumi užmegzti. Daugelis žmonių, tarp jų ir jaučiantys pašaukimą kunigystei, viduje trokšta ieškoti aukštesnių dvasinių dalykų, tačiau pasaulio gyvenimo tempas, deklaruojamos vertybės, diktuojamos sąlygos dažnai tam trukdo. Tokiomis sąlygomis yra sunku ne tik dvasiškai tobulėti, bet ir atpažinti bei brandinti iš Dievo kylančius pašaukimų daigus.

Seminarija yra tas „daigynas“, toji vieta, kurioje žmogui sudaromos sąlygos užmegzti gyvą santykį su Kristumi, subręsti kunigiškajai tapatybei. Tačiau į seminariją ateinantys žmonės jau turi būti tvirtai apsisprendę siekti kunigystės. Todėl būtina atidžiai save ištirti Kristaus artumoje, Šventosios Dvasios veikime, o tam reikia giliau pažinti tikėjimą, išgyventi vidinę maldos patirtį, pasisemti kitų žmonių patirties. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Vyskupų Konferencija nusprendė visose Lietuvos seminarijose įvesti parengiamuosius kursus, kuriuose iš pasaulio atėję jaunuoliai gyventų maldos dvasia, gilintųsi į tikėjimo turinį ir galėtų intensyviai svarstyti apie savo pašaukimą.

Suprasdamas propedeutinių metų svarbą, Vilniaus arkivyskupas J. Em. kardinolas Audrys Juozas Bačkis 2003 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje įkūrė parengiamąjį kursą. Šie metai turi padėti kandidatams dvasiškai bręsti, patirti liturgijos skonį ir tarnaujamosios kunigystės gyvenimo malonę. Jaunuoliai mokomi atpažinti savyje pašaukimo ženklus bei rengiami studijoms kunigų seminarijoje.

Parengiamųjų metų kursas yra galimybė jaunuoliams, svarstantiems apie kunigiškąjį pašaukimą, labiau įsiklausyti į Kristaus kvietimą sekti paskui Jį. Tai gera proga atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo ritmo ir Kristaus artumoje vis iš naujo savęs klausti: „ar iš tiesų aš noriu būti kunigas?“ ir „kodėl aš noriu būti kunigas?“

Atsakymas į šiuos klausimus pirmiausia reikalauja ne savo, bet Dievo valios atpažinimo. O jos niekaip kitaip neatrasi, kaip tik bendraudamas su Juo maldoje. Todėl ir propedeutiniame kurse labai didelis dėmesys yra skiriamas dvasiniam gyvenimui. Kiekviena diena prasideda ir baigiasi malda, o dieną numatyta daug valandėlių susitikti su Dievu – Liturginių valandų (maldų už visą Dievo Tautą) kalbėjimas, rožinio malda, Dievo Gailestingumo vainikėlis, Šventojo Rašto vakarai, dvasinis skaitymas ir kt. Visa tai skirta vis didesnei mūsų bendrystei su Kristumi.

Kiekvienos dienos pagrindinis momentas yra Šventosios Mišios – susitikimas su pačiu gyvuoju eucharistiniu Kristumi. Jį deramai pagarbinti rengiamasi įvairiopai – kandidatai mokosi patarnauti Šv. Mišių metu, giedoti, groti, liturgiškai skaityti. Dukart per savaitę dalyvaujama bendroje Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje, sudaryta galimybė bet kada ateiti prie tabernakulyje esančio Kristaus, kad pašauktasis kuo dažniau galėtų Jo artumoje būti, klausytis, išsakyti, klausti... Taip pat rekolekcijos, susikaupimo dienos, pasidalijimai savo pašaukimų istorijomis, kunigų ir vienuolių liudijimai skatina pašauktuosius nuolat ieškoti atsakymo į aukščiau minėtuosius klausimus.

Pažinti save, užmegzti su Dievu vis gilesnį ryšį būtų neįmanoma be Jo pažinimo. Todėl jau parengiamajame kurse gilinamas ir tikėjimo turinys. Pašauktieji čia susipažįsta su įvairiomis dvasingumo praktikomis, krikščioniškos maldos būdais, skaito Šventąjį Raštą, mokosi jį tinkamai suprasti, gilinasi į pagrindines tikėjimo tiesas, Bažnyčios mokymą, liturginio šventimo prasmę, mokosi mandagaus elgesio pagrindų, dalyvauja psichologijos pratybose. Kandidatai kasdien savarankiškai studijuoja, ruošiasi paskaitoms, skaito įvairias knygas, per metus jie turi perskaityti visą Šventąjį Raštą ir Katalikų Bažnyčios katekizmą.

Kunigystė pirmiausia yra beatodairiška meilės tarnystė, tad tokios tarnystės patirtis svarstančiam apie kunigystę jaunuoliui yra be galo svarbi. Parengiamajame kurse šios tarnystės patirtį skatina labai daug įvairių užsiėmimų. Kiekvieną savaitę kandidatai darbuojasi labdaros valgykloje „Betanija“, kur bendrauja su vargšais, dalija jiems maistą, plauna indus, skuta bulves ir atlieka kitus būtinus darbus; eina į Markučių dienos veiklos centrą, kur piešia, lipdo, dainuoja, vaidina kartu su fizinę ir protinę negalią turinčiais jaunuoliais; sportuoja su Amatų centro mokiniais bei kilusiais iš asocialių šeimų ir patiriančiais bendravimo sunkumų; važiuoja į parapijas krauti žmonių suaukotų bulvių ir kitų maisto produktų; pagelbsti Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centrui įvairiuose jaunimo renginiuose. Ši ir kita veikla padeda studentams prisiliesti prie vargstančių žmonių, pajusti savęs dovanojimo džiaugsmą, leidžia įsigilinti ne tik į savo, bet ir į kitų žmonių rūpesčius, džiaugsmus, pašaukimo istorijas.

Kunigo tarnystė neatsiejama ir nuo bendruomenės (juk kunigas yra skirtas žmonėms ir dėl jų), todėl parengiamojo kurso gyvenimas yra sutvarkytas pagal gana griežtus bendro gyvenimo principus, tam tikras taisykles, padedančias būti kartu su kitais žmonėmis, mokytis gerbti kitus. Šiame kurse jaunuoliai patys tvarko kambarius bei bendrąsias patalpas, plauna indus, atlieka kitus bendruomenei reikalingus ūkinius darbus, mokosi racionaliai planuoti laiką, būti punktualūs.

Žinoma, kaip ir kiekviena bendruomenė parengiamasis kursas neapsieina be švenčių, išvykų bei naujų patirčių. Gimtadienių šventimai, religinių ir valstybinių švenčių minėjimas, išvykos į teatrus ir muziejus, filmų žiūrėjimas ir jų aptarimas, ekskursijos, sekmadieninės kelionės į įvairias bažnyčias, susitikimai su kitų seminarijų parengiamaisiais kursais, dažnai besisvečiuojantys kunigai ir vienuoliai, krepšinio, stalo teniso, šaškių turnyrai bei daugybė kitų renginių padeda pajusti tikrą bendravimo ir dalijimosi džiaugsmą. Tačiau visame tame vėlgi nuolatos turi aiškėti klausimas: „ar iš tiesų ir kodėl aš noriu būti kunigas?“

Parengiamajame kurse jaunuoliai, trokštantys studijuoti kunigų seminarijoje, gali ne tik apsvarstyti savo pašaukimą, ne tik išmėginti bendruomenės gyvenimo skonį, bet ir susikrauti žinių bei patirčių bagažą, būtiną tolimesnėms studijoms seminarijoje.

 
 
   toliau  į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį